Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2012

Ber aš setja skošana- og tjįningarfrelsinu skoršur į grundvelli stéttar og stöšu?

Žessi grein eftir mig birtist ķ tķmaritinu Žjóšmįlum (1. hefti, 8. įrg. vor 2012).

Flestir myndu svara žessari spurningu neitandi og jafnvel segja hróšugir, aš hiš sama ętti aš gilda um žjóšerni, litarhįtt, ętt og uppruna, kynhneigš, trśarbrögš og jafnvel bęta viš fötlun, offitu, gešveiki og drykkjuskap, svo öllu réttlęti vęri nś fullnęgt. En allur augljós einfaldleiki er aš vķkja śr löggjöf okkar ķ žessu efni smįtt og smįtt, og hin flóknu atriši hįrtogunar aš taka viš.

Ķ 72. gr. lżšveldisstjórnarskrįrinnar frį 1944 segir: „Hver mašur į rétt į aš lįta ķ ljós hugsanir sķnar į prenti; žó veršur hann aš įbyrgjast žęr fyrir dómi. Ritskošun og ašrar tįlmanir fyrir prentfrelsi mį aldrei ķ lög leiša." Klippt og skoriš og öllu sęmilega lęsu fólki aušskiliš. Žessi grein var samhljóša 54. gr. stjórnarskrįrinnar frį 1874, en hśn var žżšing į 86. gr. dönsku grundvallarlaganna frį 1866, sem įtti fyrirmynd sķna ķ 11. gr. mannréttindayfirlżsingarinnar frönsku frį 26. įgśst 1789.

Žessi regla um hugsun, skošun og tjįningu gekk meš miklum įgętum į Vesturlöndum langt fram eftir 20. öldinni, žótt hśn hefši įtt ķ vök aš verjast žar sem kommśnistar og önnur stjórnlynd stjórnmįlaöfl komust til valda. Vantaši žó ekkert upp į mannréttindakaflana ķ stjórnarskrįm rķkjanna sem žeir stjórnušu. Hornsteinn hinnar frjįlsu hugsunar, skošunar og tjįningar var lagšur af franska heimspekingnum Voltaire meš oršunum, sem ęvisöguritari hans endursagši: „Ég er ósamžykkur žvķ, sem žś segir, en ég mun fórna lķfinu fyrir rétt žinn til aš segja žaš." Žessi meitlušu orš eru afdrįttarlaus, žótt viš höfum sjįlf sett okkur skoršur eša žį löggjafinn eftir atvikum, af įstęšum trśnašar, velsęmis og kurteisi. Žannig ętti öllum aš vera žaš ljóst aš lękni eru ekki settar mįlfrelsisskoršur žegar lög heimila honum ekki aš tala opinberlega um vandamįl skjólstęšinga sinna. Samskonar reglur gilda um margar ašrar starfsstéttir. Žetta viršist žó sįlfręšingur noršur ķ landi ekki skilja, ef eitthvaš er aš marka skrif hans ķ vikublašiš Akureyri fyrir skömmu.

Seint į 20. öld taka menn upp į žvķ aš finna hugvitsamlegar ašferšir til žess aš setja tjįningarfrelsinu skoršur. Žess sér staš ķ stjórnarskrįbreytingu frį 1995, en žį umorša menn lķtilshįttar fyrrnefnt stjórnarskrįrįkvęši frį 1944 og bęta viš: „Tjįningarfrelsi mį ašeins setja skoršur meš lögum ķ žįgu allsherjarreglu eša öryggis rķkisins, til verndar heilsu eša sišgęši manna eša vegna réttinda eša mannoršs annarra, enda teljist žęr naušsynlegar og samrżmist lżšręšishefšum." (73.gr. nśgildandi stjskr.) Skoršurnar į tjįningarfrelsinu, sem rötušu ķ ķslensku stjórnarskrįna 1995 eru aušvitaš evrópsk upphefš, sem kann aš opna flóšgįttir heimskulegra mįlaferla um mörk tjįningarfrelsisins. Ķ staš žess aš styšjast viš žį įgętu reglu aš allar skošanir og hugmyndir skuli glķma į markašstorgi hugmyndanna var fundiš upp į žvķ aš sumar skošanir vęru óęskilegar, uppfullar af fordómum, meišandi og sęrandi. Bśiš var aš uppgötva fórnarlambiš sem rķkisvaldiš žurfti aš verja. Vel kann žaš aš vera rétt aš einhverjum žyki sér misbošiš vegna skošana annarra, en hvaša kröfu į slķkur ašili į opinberri vernd, sem ķ sinni żktustu mynd getur kallaš yfir ašra atvinnumissi og fangavist? Alls enga. Aldrei myndi mér detta ķ hug aš krefjast žess aš tjįningarfrelsi annarra yrši takmarkaš, svo aš mér kynni aš lķša betur, eša vera rórra ķ sįlinni. Tjįningarfrelsi hinna ólķku sjónarmiša hlżtur aš vera gagnkvęmt. Meš öšrum oršum – ég get alltaf svaraš fyrir mig, sé aš mér sótt.

Nś hefur hiš ómögulega gerst, aš nafntogašur kennari noršur į Akureyri, Snorri Óskarsson, jafnan kenndur viš Betel, er settur ķ leyfi af skólayfirvöldum, į grundvelli skošanna sinna og tilvķsana ķ Biblķuna, vegna žess aš einhverjum mislķkar viš skošanir hans į samkynhneigš, sem hann višrar į bloggsķšu sinni. Žśsundir annarra Ķslendinga tjį skošanir sķnar um allt į milli himins og jaršar į bloggsķšum og er óhętt aš segja aš margbreytileikinn ķ skošunum sé undraveršur, en sżnir um leiš hvernig umburšarlynd frjįlslyndishefš ķ lżšręšisrķki fęr notiš sķn. Ķsland lķkt og önnur frjįls rķki hefur meišyršalöggjöf og setur ķ lög żmsar skoršur viš ónęrgętni ķ samskiptum fólks, žótt ekki setji žaš tjįningarfrelsinu takmörk. Óhętt er žó aš segja aš skošun Snorra į samkynhneigš sé lķtt til vinsęlda fallin nś į tķmum, aš minnsta kosti opinberlega. Žaš eru engar żkjur aš samkynhneigš hefur um aldir veriš litin hornauga og fólk jafnvel žurft aš gjalda fyrir hana meš lķfi sķnu. Vonandi eru žeir tķmar aš baki og eiga ekki afturkvęmt. Hins vegar mun samkynhneigšin eftir sem įšur verša tilefni spaugsyrša og gamanmįla, ef aš lķkum lętur.

 Nś er ekki meiningin aš ręša hér kosti og lesti samkynhneigšar, heldur hitt hvort mönnum leyfist aš hafa skošun į henni og hvort aš setja beri žvķ skoršur hverjir megi hafa skošun. Nś er žvķ ekki til aš dreifa ķ mįli Snorra aš fjöldahreyfing į mešal foreldra barna ķ Brekkuskóla į Akureyri, žar sem hann hefur kennt ķ tķu įr, hafi gert kröfu um brottvikningu hans śr starfi vegna afstöšu hans til samkynhneigšar, sem hefur žó veriš kunn um langt įrabil. Heldur hefur žvķ veriš haldiš fram aš mįliš hafi flokkspólitķskan fnyk, svo ekki sé dżpra ķ įrinni tekiš. Įrni Johnsen, alžm. brįst til varna fyrir Snorra śr ręšustól alžingis og sagši aš hér vęri į feršinni įrįs į hann aš undirlagi Samfylkingarinnar. Enginn dómur skal lagšur į žessa afstöšu hér, en óneitanlega vekur žaš nokkra athygli aš žeir menn, sem mest hafa haft sig ķ frammi ķ žessu mįli verma bįšir sęti į frambošslista Samfylkingarinnar.

En hvaš sagši Snorri ķ bloggfęrslu sinni sem varš til žess aš hann veršskuldaši leyfi frį störfum śr hendi skólayfirvalda, į launum frį skattgreišendum? Kįlfshjarta hinna óttafullu fulltrśa pólitķska rétttrśnašarins brast viš žessi ummęli: „Kjarninn ķ sjónarmiši evangelķskra er sį aš samkynhneigšin telst vera synd. Syndin erfir ekki Gušs rķkiš og žvķ óęskileg. Laun syndarinnar er dauši og žvķ grafalvarleg." Dęmi nś hver fyrir sig. Mį ętla, aš séu orš af žessu tagi grundvöllur brottrekstrar śr vinnu, aš fjöldi fólks ķ opinberri žjónustu žurfi aš afsala sér stjórnarskrįrvöršum rétti sķnum til frjįlsrar tjįningar og skošanaskipta? Blasir žaš ekki viš? Af yfirlżsingu frį Akureyrarbę, sem send var fjölmišlum ķ kjölfar brottvikningar Snorra, mį rįša aš tjįningarfrelsi hans hafi veriš į skilorši hjį rįšamönnum bęjarins, en ķ yfirlżsingunni segir mešal annars: „Žaš skal upplżst aš įriš 2010 brugšust skólayfirvöld viš ummęlum umrędds kennara um samkynhneigš žar sem honum var gert aš lįta af slķkum meišandi ummęlum. Žvķ var brugšist umsvifalaust og hart viš žeim ummmęlum sem nś eru til umręšu." Žaš er engum vafa undirorpiš aš skólayfirvöld lķta svo į aš Snorri, og žį lķklega allir starfsmenn bęjarins, megi alls ekki hafa skošun į samkynhneigš, nema žį til aš lofa hana og prķsa. Žetta er įlķka vitlaust og löggjöfin sem bannar fólki aš tala um tóbak, nema illa.

Höfušröksemdin gegn sjónarmišum Snorra er sś aš hann sé aš kenna börnum į viškvęmum aldri og žroskaskeiši. Gott og vel. En hvernig į kennari ķ grunnskóla aš bregšast viš ef samkynhneigš ber į góma ķ kennslustund? Į hann aš segja viš bekk sinn aš hann megi ekki ręša žetta, enda komi fólk frį Samtökunum 78 ķ skólann til žess aš leiša nemendur ķ allan sannleikann um fyrirbęriš; eša į hann aš skżra mįliš og geta žess aš deildar meiningar og ólķkar skošanir fólks į samkynhneigš séu til stašar, auk žess sem flest trśarbrögš lķti hana hornauga og fordęma, en veraldarhyggja nśtķmans leggi blessun sķna yfir hana? Sannleikurinn er sį aš žaš er beinlķnis hįskalegt aš taka tjįningarfrelsiš frį kennarastéttinni, žvķ žaš er sś stétt, sem į aš draga fram andstęš višhorf um allt į milli himins og jaršar ķ mannlegu samfélagi, tefla fram andstęšum višhorfum og rökręša žau. Slķk nįlgun bżr börn best undir žįtttöku ķ lżšręšisžjóšfélagi. En vandinn er jafnan sį aš „óvinir frelsisins rökręša ekki – žeir skrękja og skjóta."

Ķ žessu samhengi vakna żmsar įleitnar spurningar. Hvaš er ešlilegt aš ręša viš grunnskólabörn og fręša um ķ grunnskólum? Er ešlilegra aš fręša um samkynhneigš en til dęmis klįm og vęndi eša kristindóm? Hvaša spurningar og įlitamįl mį bera upp ķ skólastarfi yfirleitt? Hvaša skošanir mega kennarar hafa og hverjar ekki? Viš spurningum af žessu tagi er ekki til neitt einhlķtt svar, en mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš umburšarlyndiš er einn af hornsteinum hins frjįlsa samfélags og įstęšulaust aš lįta pólitķskan rétttrśnaš grafa undan frjįlslyndishefš lżšręšisrķkisins Ķslands. Meš žvķ aš reka kennara śr starfi fyrir skošanir sķnar, taka menn aš feta brautir, sem geta bara endaš ķ öngstręti

 


Höfundur

Gústaf Níelsson
Gústaf Níelsson
Er andvígur hvers kyns gervilýðræði og lýðskrumi stjórnmálamanna, óháð flokkum.
Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband